Jei vadovautumėmės tik protu, pasaulis būtų tamsi vieta gyventi...

Ar jau matėte 2005 metais Danijoje geriausiu pripažintą filmą "Adomo obuoliai" (režisierius - Anders Thomas Jensenas)? Prieš keletą metų žiūrėjau jį originalia danų kalba, prieš kelias dienas pagaliau mano ausis pamalonino ir lietuviškas variantas.
Iš kalėjimo paleistas neonacis Adomas atsiunčiamas į mažą religinę bendruomenę perrauklėjimui. Bendruomenės dvasinis vedlys kunigas Ivanas - nepataisomas optimistas. Dar čia gyvena buvęs tenisininkas alkoholikas Guanaras, benzino kolonėlių vagis Kalidas ir nėščia moteris Sara, kuri siaubingai bijo savo neįgalaus vaiko gimimo. Visi žmonės čia turi savo mažą užduotį. Ir tai yra įžangos į didesnes gyvenimo užduotis, į atradimus savęs ir pasaulio. 
Filmo siužetas paremtas religinėmis idėjomis iš Jobo knygos. Tad daug kalbų apie Dievą! Daug tradicinių pamokymų, kaip antai: jei gauni per vieną skruostą, atsuk kitą! Ar kiekvienas sugebėtumėt? Kunigas Ivanas tai sugeba šimtus kartų. Jį palaiko ir visus smūgius atlaiko - Meilė Meilė Meilė! O jo amžinai klausoma vienui vienintelė "Take That" daina "How deep is your love" įkvepia vis iš naujo tikėti žmonių gerumu.
Kažkodėl filmas vadinamas komedija. Dievaži, sakyčiau, tragedijos ten taip pat nemažai. Mokėti pasijuokti iš liūdnų dalykų prilygsta menui nepasiduoti. Man ne visada tai pavyksta.

 

Pažiūrėt labai rekomenduoju. Bet aš ne apie tai. Tiesiog filmas garsiai pasakė tai, kuo aš labai švelniai tikiu, ir ką noriu visiems priminti:

Jei vadovautumėmės tik protu, pasaulis būtų tamsi vieta gyventi...