Tarptautinė rašytojų diena arba Skaityti gera

Nors ir guliu lovoje sukaustyta temperatūros, negaliu nepasidalinti džiaugsmu, kokia svarbi yra kovo 3-iosios  diena visiems knygų mylėtojams - tai tarptautinė rašytojų diena.
Paprasta tiesa: be jų, rašytojų, nebūtų mūsų, skaitytojų. Vadinasi, be jų - nebūtų tų daugybės pasaulių, kurie gydo, ramina, paguodžia, pamoko, kartais sugėdina, pabara, suteikia vilties ir naujų svajonių...

Aš šios dienos proga būtinai noriu pasidalinti savo mylimiausiais. Kadangi rašau nieko neapgalvojusi ir paskubomis (nenoriu ginčytis su savo temperatūra), net neabejoju, kad kažką pamiršiu paminėti. Svarbiausia, jei jie ir neužklys į mano mintis dabar, jie vis vien jau yra užkariavę mano širdį. Nes nuo to laiko, kai užsimezgė mano pažintis su jais (vaikystėje, paauglystėje ar šiomis brandos dienomis), jie visiems laikams pasiliko mano širdy, mano mąstysenoje, mano poelgiuose.

• "Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis." (Mažasis princas)
• "Kai leidiesi prisijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti." (Mažasis princas)
• "Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai to užtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri." (Mažasis princas)
• "Yra tik viena tikra vertybė - tai žmogaus ryšys su žmogumi." (Žemė žmonių planeta)
• "Mylėti - tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti kartu viena kryptimi." (Žemė žmonių planeta)
• "Kurti - tai galbūt nepataikyti žingsnio šokyje." (Citadelė)
• "O aš, sodininkas, kapliuoju žemę nesirūpindamas žiedais nei laime, nes tam, kad atsirastų žiedais apsiklėtęs medis, iš pradžių reikia medžio, o kad žmogus būtų laimingas, iš pradžių reikia žmogaus." (Citadelė)

Antoine de Saint-Exupery  

• "Laimingi būdami, mes visada geri, bet būdami geri, ne visada laimingi" (Doriano Grėjaus portretas)
• "pasaulyje tik viena blogybė pranoksta tai, kad visi apie tave kalba, tai blogybė, kai niekas apie tave nekalba." (Doriano Grėjaus portretas)
• "Moterys, kaip sykį pasakė vienas aštrialiežuvis prancūzas, įkvepia mums norą kurti šedevrus, bet visada trukdo tą norą įgyvendinti." (Doriano Grėjaus portretas)
• "nieko nėra neįmanomo tam, kas myli" (De profundis)
• "Meilė didesnė už Gyvenimą" (Lakštingala ir rožė)

Oscar Wilde

• "Žmogus apibūdina save visu gyvenimu. Tobulai save pažinti reiškia numirti." (Užrašų knygelės Id.)
• "Vėjas, vienas iš nedaugelio švarių dalykų pasaulyje." (Užrašų knygelės Id.)
• "Dieną paukščių skrydis visuomet atrodo betikslis, o vakare jie visuomet suranda kryptį. Jie skrenda link kažko. Taip, matyt, ir sulaukus gyvenimo vakaro... Ar gyvenimas turi vakarą?" (Užrašų knygelės IId.)
• "kančia yra būtent tai, kas visuomet aukščiau už tave." (Užrašų knygelės IId.)
• "Reikėtų gyventi žiūrint į savo gyvenimą iš šalies. Kad būtų galima pridurti svajonę, kuri jį užbaigs. Bet tu gyveni, o kiti svajoja tavo gyvenimą." (Pirmasis žmogus)
• "Man nepatinka, kai apgaudinėjama. Didžioji drąsa - tai dar ir neužmerkti akių prieš šviesą ir prieš mirtį." (Išvirkščioji ir geroji pusės)
• "Juk viltis, priešingai nei apie ją manoma, tolygi pasidavimui. O gyventi - reiškia nepasiduoti." (Jungtuvės)
• "Nėra nieko beprasmiškiau, kaip mirti dėl meilės. Dėl jos reikia gyventi." (Jungtuvės)
• "Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema - savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį gyventum, ar ne, - reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą." (Sizifo mitas)
• "Ką daryti, kad taptum kitoks? Tai neįmanoma. Reikėtų atsisakyti savęs." (Nuopuolis)
• "Jeigu man reikėtų čia parašyti knygą apie dorovę, tai ji turėtų šimtą puslapių ir devyniasdešimt devyni iš jų būtų tušti. Paskutiniame parašyčiau: "Žinau tik vieną priedermę - mylėti"... O viskam kitam sakau - ne." (Užrašų knygelės)

Albert Camus

• "Jei tu priglausi alkaną šunį ir pamaitinsi, jis tau neįkąs. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp šuns ir žmogaus."
• "Kartą gyvenime fortūna beldžiasi į kiekvieno žmogaus duris, bet žmogus dažniausiai tuo metu sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi jos beldimo."
• "Žmogus, kuris neskaito gerų knygų, nėra pranašesnis už žmogų, kuris nemoka skaityti."

Mark Twain

• "Žmonės gelbstisi, puldami vienas kitam į glėbį, kadangi bijo vienas kito." (Demianas)
• "Kiekvienas iš mūsų - tik žmogus, tik bandymas, tik keleivis. Bet jis turi keliauti ten, kur slypi tobulybė, jis turi veržtis į centrą, o ne į periferiją." (Stiklo karoliukų žaidimas)
• "Reikėtų didžiuotis skausmu - kiekvienas skausmas primena mūsų paskirtį." (Stepių vilkas)
• "žmogaus gyvenimas - gūdi liūdna naktis, kurios nebūtų įmanoma ištverti, jeigu kur ne kur nesublykčiotų žaibai, kurių akimirksnio šviesuma tokia guodžianti ir nuostabi, kad panaikina ir pateisina ištisus tamsos metus." (Gertrūda)

Hermann Hesse

• "Didžiausia klaida pasaulyje - manyti, kad šeimai užauginti reikia pinigų." (Aistrų našta)
• "Krikščionių teiginys, kad žmogus turįs gyventi, visada galvodamas apie mirtį, - beprotybė. Vienintelis būdas gyventi - tai užmiršti, kad mirsi." (Aistrų našta)
• "Vienintelė išmintis - priimti iš žmonių gera ir kantriai pakęsti jų paklydimus." (Aistrų našta)
• "Matyt, viskas tėra grynas atsitiktinumas. Lietus permerkia vienodai teisųjį ir neteisųjį, o kiekviena nesėkmė turi savo priežastį." (Aistrų našta)
• Menas - tai prieglobstis nuo gyvenimo nuobodulio, išgalvotas sumaniųjų, persisotinusių valgiu ir moterimis." (Aistrų našta)
• "Kaip jis nesuprato, kad paprasčiausias žmogaus gyvenimo raštas - žmogus gimsta, dirba, veda, gimdo vaikus ir miršta - ir yra tobuliausias? Atsisakyti visko dėl asmeninės laimės, galbūt, ir reiškia pripažinti pralaimėjimą, bet tas pralaimėjimas atstoja daugelį pergalių." (Aistrų našta)

William Somerset Maugham

• "kaip būtų gražu, jei į kiekvieną mūsų laukiančią jūrą tekėtų mums skirta upė." (Jūra vandenynas)
• "Kartais svarstau, ko mes vis laukiame. Kad būtų per vėlu..." (Jūra vandenynas)
• "norint turėti vaikų, reikia tikėti pasauliu." (Be kraujo)
• "Viskas būtų daug paprasčiau, jei niekas tau nebūtų įkalęs tos istorijos, kad reikia kažko siekti, jei tave būtų išmokęs jaustis laimingai nesijudinant iš vietos. Visos tos istorijos apie tavo kelią. Surasti savo kelią. Eiti savo keliu. O gal mes sukurti gyventi aikštėje ar miesto parke ir ten praleisti visą savo gyvenimą, gal mes esam kryžkelė, pasauliui reikia, kad mes stovėtume vietoje, būtų katastrofa, jei staiga nueitume savo keliu..." (City)
• "nors žmonės gyvena metų metus, iš tiesų jie gyvena tik mažą to laiko dalį, ir tai yra tie metai, kai jie gali daryti, kam yra gimę. Tuomet jie yra laimingi. Likęs laikas prabėga laukiant arba prisimenant." (Toji istorija)
• "Tavo darbas yra tas, kurį dirbi nejausdamas nuovargio." (Toji istorija)
• "Kas gali suprasti malonumą, jei niekad nėra palenkęs savo gyvenimo, visut visutėlio, ties pirmąja pirmojo knygos puslapio eilute? Ne, vienintelė ir pati maloniausia apsauga nuo visų baimių - knyga, kuri prasideda." (Aistrų pilys)

Alessandro Baricco

• "Mums gyvenimas duotas su būtina sąlyga drąsiai jį ginti iki paskutinės minutės."

Charles Dickens

• "Lakstai po visą pasaulį, ir ieškai aukso po žeme. O kur paskui randi? Virš žemės. Viskas dažniausiai būna kitaip, negu atrodo. Net visai atvirkščiai." (Panama labai graži)
• "Kaip gera <...>, kai turi draugą, kuris surenčia būdelę nuo lietaus. Nieko gali nebijoti. " (Panama labai graži)
• "Kiekvieną rytą tėtis Šmurlius eina į darbą, nes jis yra tėtis. Pasiėmęs ilgąją kartį, jis eina prie upės.
  Ir sėdasi ant išgriuvusio medžio.
  - Žinot, reikia saugoti upę, - sako tėtis Šmurlius. – Reikia žiūrėti, kad niekas neprigertų. Reikia visus išgelbėti.
  Tėtis Šmurlius jau yra išgelbėjęs maždaug lygiai vienuolika drugelių, du karkvabalius ir beveik būtų išgelbėjęs vieną jauną žuvelę.
  Jeigu ji pati nebūtų mokėjusi plaukti. Netyčia." (Šmurliuko istorijos)

Janosch

• "Apie tai pagalvosiu rytoj, - pamanė Muminukas. - Dabar mano galvoje neliko nė trupučio vietos."
• "Muminukas ėjo ir jautė vis didesnį palengvėjimą. Galop net pralinksmėjo, švilpiniavo ir spardė priešais save ledokšnį. Ir tada pamažėle pradėjo snigti. Tai buvo pirmas sniegas po Naujųjų metų, ir Muminukas apstulbo. Viena po kitos snaigės leidosi jam ant šiltos nosies ir tirpo. Jis gaudė jas letena, kad valandėlę apžiūrėtų, pakėlė aukštyn akis ir išvydo krintančias iš viršaus, vis daugiau ir daugiau, švelnesnes ir lengvesnes už pūkus. Tai štai kaip yra, galvojo Muminukas. O aš maniau, kad jos auga iš apačios. Šaltis atlėgo. Aplinkui nieko daugiau nebuvo matyti, nes trukdė krintąs sniegas, ir Muminuką perėmė toks pat susižavėjimas kaip vasarą, kai brisdavo į jūrą. Jis nusviedė chalatą ir kaip ilgas griuvo į pusnį. „Žiema! – galvojo jis. – Ir ją galima mėgti!“

Tove Jansson

• "Mažo miestelio pakraštyje buvo senas apleistas sodas. Sode stovėjo senas namas, o tame name gyveno Pepė Ilgakojinė. Jai buvo devyneri metai, ir ji gyveno vienų viena. Neturėjo ji nei mamos, nei tėčio, bet ir labai gerai, juk nebuvo kas vakaro gulti, kai pats smagumas žaisti, ir niekas neverčia gerti žuvų taukus, kai ji tuo tarpu nori karamelių." (Pepė Ilgakojinė)
• "Ramybės, tiktai ramybės!" (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo)
• "Vieni niekai, gyvenime visaip atsitinka!" (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyven ant stogo)
• "Atrodo, kad taip visą gyvenimą ir nugyvensi be šuns, - graudžiai tarė Mažylis, kai viskas taip liūdnai baigėsi. - Tu, mama, turi tėtį; ir Bosė su Betana taip pat visados kartu. O aš - aš nieko neturiu." (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo)
• "Ar negalima paprašyti tavo mamos, kad vietoj vieno torto su aštuoniomis žvakutėmis iškeptų aštuonis tortus su viena žvakute?" (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo)
• "Žemė tokia didelė, ir tiek daug joje namų! Didelių ir mažų. Gražių ir negražių. Naujutėlaičių ir apgriuvusių. Ir yra dar visiškai mažutytis namelis Karlsono, kuris gyvena ant stogo. <...> Tikriausiai kažkam atrodys keista, jog kažkas gyvena ant stogo, bet Mažylis sako: - Visiškai nekeista. Kur kas nori, ten ir gyvena." (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo)

Astrid Lindgren

• "Nėra pasakų, geresnių už tas, kurias sukuria pats gyvenimas."

Hansas Kristianas Andersenas

• "Kada prasideda tavo mirtis, dažniausiai atsimeni labai tiksliai: ji prasideda per anksti." (Doriforė)
• "Žmonėms visuomet reikalinga viltis, tegul tai tėra viltis išprotėti." (Doriforė)
• "mirtis - didžiausia niekšybė, kokią gali iškrėsti žmogus." (Doriforė)
• "Lietuvoje viskas juokinga, išskyrus humorą." (Sraigė su beisbolo lazda)
• "Gelbėti savo gyvybę – štai pagrindinis kiekvienos būtybės principas. Savisaugos instinktas – jis galingesnis už visas konvencijas, už visus šūdinus žmonijos susitarimus, vadinamus morale ir etika." (Murmanti siena)

Sigitas Parulskis

• gyvenu mėgindamas
  parašyti gyvenimo vertą
  eilėraštį ir rašau
  
  mėgindamas nugyventi
  gyvenimą, vertą tokio
  eilėraščio, štai
  
  ir dabar, imanentiškai
  pralaimėjęs, o Dieve,
  kaip dūzgia jazminas

• niūniuot Pink Floyd, kartot Ekleziastą –
  miela tuštybė, akmenys šalti
  sudils krante ir gal tik sieloj bręsta
  tai, ką matai, užuodi ar lieti
  
  bėk, triuši, bėk, o aš dar kiek pabūsiu
  čia, kur pasaulis nyksta, pakraščiai
  šviesos tamsiojoje mėnulio pusėj –
  tuščia diena ir baigiasi tuščiai 

• Naktinis
  naktis, vos sninga, pusė keturių –
  akies kraštu, bet jei žiūrėčiau tiesiai –
  esu laimingas tuo, ką dar turiu,
  turtingas tuo, ko jau nebeturėsiu
  bet jei ir vėl tuo krašteliu akies –
  mirtis kairėj, kaip teigia Kastaneda 
  – bijai?
  – bijau...
  – tai ko dabar juokies?
  todėl, kad idiotas ir ne gėda
  todėl, sakau, kad baigėsi vargai –
  neberūkau, nebegeriu, ragai
  berods neauga, atsibusiu rytą
  čia, kur esu – ir bus geriausia čia
  – bet kartais juk norėtum, kad valdžia
  poetą iš tavęs pasidarytų

• sapnuoju angelas skrieja
  apie mano nulūžusį nykštį
  giedodamas kažką nesuprantama
  man kalba aplinkui žydi
  neaprėpiama ramunių pieva kuria
  iš tolo atbėga mano dukrytė šaukia
  kažką nesuprantama man kalba aš stoviu
  nei gyvas nei miręs stengiuos nubusti
  ir negaliu regisi
  banalus būtų vaizdelis jei
  ne detalė: mano
  dukrytė sena

Aidas Marčėnas

• "mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą." (Iš laiškų)
• "Pro begalinį skausmą kažin kas šviesėja. O toj šviesoj Tu mano pirmas spindulys." (Iš laiškų)
• "Kažkur žmonės gyvena ir ūžia, bet aš ne jiems ir jie ne man. Tarp mūsų yra gili bedugnė. Ir tada aš pasiilgstu tavęs." (Iš laiškų)

• PAVARGIMAS
  
  Nepasisekęs eilėraštis
  
  Aš taip skubėjau jau visada kažkur,
  bet kartą... pavargau.
  Atrodė, lyg laimėjimui pasaulin
  būsiu aš atėjęs
  - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
  Dar saulėn akys žvelgs ne kartą,
  Tačiau ir ten jos ras dėmių...
  Todėl norėtųsi visai
  Be pėdsako išnykt, pražūt.
  
  Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
  Sukaustė protą ir jausmus.
  Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
  Pasauli, man prasmingas ir gražus.

• Kol nesutikau tavęs, aš niekad
  Šito dar patyrus nebuvau
  Kad ateina meilė, ir palieka
  Žemėj ir širdy šviesiau.
  
  Dideliam pasauly mažą kelią
  Aš radau pakilus su diena
  Ir ėjau, o vyšnių žiedlapiai nubalę
  Man ant veido snigo. Aš buvau viena,
  
  Paprasta ir nežymi niekuo,
  Savo paslapties ir galios nepažinus,
  Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
  
  Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,
  Ir nesitikėjau, kad lemtis atves
  Mano mažą kelią lig tavęs. (Šokėja ir asketas II)

Vytautas Mačernis

• "Aš myliu žmones. Bet kadangi meilė reikalausja distancijos, stengiuosi nuo jų laikytis kuo atokiau."
• "Retkarčiais manęs kas nors paklausia, ar aš tikiu Dievą. Bet niekas niekados neklausia, ar aš tikiu į žmogų. O tai yra vienintelis klausimas, į kurį atsakant, atsakoma į viską."
• "Jeigu Dievas gyventų žemėje, Jo namų langai visuomet būtų išdaužyti."
• "Kiekviename iš mūsų, net ir pačiame rimčiausiame, gyvena vaikas, kuris retkarčiais išeina pažaisti."
• "Mano eilėraščiai - neišsiųsti laiškai, nes nežinojau, kam juos parašiau."
• "Aš norėčiau gyventi tūkstantį metų, kad tūkstantį metų galėčiau tave mylėti."
• "Aš esu žmogus, kuris vaikšto ant vandens, bet kuris vis tiek kada nors nuskęs."
• "Tu leidi vėjui susižeisti ir dejuoti. Tu esi laimingiausias nelaimingas žmogus."
• "Vaikystėje man atrodė, kad visi mirusieji yra gyvi. Dabar man atrodo, kad visi gyvieji yra mirę."
• "Kiniečių išmintis: Namą baigus statyti, įsikrausto nelaimės."
• "Vargas tiems, kurie nedrįsta, nes jie išduoda save ir visus, kuriuos myli."
• Jeigu kas vidury dienos sako regįs žvaigždes, nereikėtų šaukti, kad tai melas, bet greičiau stebėtis savo paties nepajėgumu matyti žvaigždes dieną."
• "Diena, tapusi vienu dideliu priekaištu, kad nemokėjau jos gyventi."
• "Vos pakeliama žmogiško bendravimo banalybė. Vienas aš niekad nesu vienišas. Vienišas pasijuntu tik tarp žmonių..."
• "Pagaliau aš supratau, kad lengviausia slėptis atidarant duris visiems, nes sunkiausiai suvokiama ir iššifruojama yra tai, kas plačiausiai atverta." (Visos citatos iš "Dienoraščių fragmentų")

Alfonsas Nyka-Niliūnas