Vilniaus knygų mugė 2012m. 4 diena (paskutinioji)

Liūdna, kai geri ir gražūs dalykai baigiasi. Bet visuomet gera laukti, kai žinai, kad jie tikrai pasikartos. Taigi džiaukimės pirkiniais, skaitykime knygas ir laukime kitų metų knygų mugės.

Paskutinioji mugės diena, bent jau man, buvo kūrybinių išbandymų ir apdovanojimų diena. Ėjau, tiesa, su būriu vaikų, bet vis vien ėjau piešti bendros knygos kūrybinėje studijoje "TU GALI SUKURTI KNYGĄ". :) Kiekvienas piešėm po atskirą piešinį, po to jie buvo suklijuoti į vieną bendrą stooorą (arba iiilgą) knygą.

Kūrybinę studiją sekmadienį kaip tik prižiūrėjo Vanda Padimanskaitė - leidyklos "Baltos lankos" iliustratorė. Vanda - buvus mano sugyventinė (ar kaip čia pavadinti?). Prieš keletą metų gyvenau su ja ir vienu metalistu Vilniaus stoties rajone. Prieš atsikraustant ten, nepažinojau jos, liūdna, bet ir gyvendama kartu nelabai spėjau pažinti. Taip jau būna, kad žmonėmis susidomime ir pradedame jų ilgėtis, kai jie būna jau toli nuo mūsų.

Menininkas dažniausiai atpažįstamas iš darbų. Taigi bene įsimintiniausias jos darbas - lietuviško Robert Munsch knygelės "Mylėsiu tave amžinai" varianto iliustracijos. O kur dar bendradarbiavimas su Parulskiu knygoje "Vėjas mano akys", kai Parulskis pirmąkart leido į savo tekstą įterpti iliustracijas. Pavydžiu Parulskio!!! :) Ir pavydžiu talento! :)

Iliustravimo pamokos su Kęstučiu Kasparavičiumi. Pavėlavau! Atėjau, kai buvo belikę priklijuoti plaukiojančius lapukus per sapnų upę.

Prabėgdama dar spėjau parašyti "labas" į vaškinį sąsiuvinį. Toks rašymo būdas buvo naudojamas, berods, Antikos laikais (bijau sumeluoti) ir reikalaudavo nemažai jėgos ir kruopštumo. Mediniu pagaliuku išrėžti raides vaške nėra taip jau lengva.

Dailininkai Marius Jonutis ir Rimas Driežius demonstruoja judančių vaizdų knygą. Fantastiška idėja. Tiesa, ne nauja, bet mano tikrai pamiršta buvo. Kada nors būtinai išmokysiu savo vaikus kurti ir žiūrėti tokį televizorių vietoj tikrų. Suki rankenėlę, sukasi lapas, keičiasi vaizdas. :)

Ėjau antrąkart pas Sigutę Ach autografo. Mat pirmąkart pasirašė ant skirtuko, kukliai. Kadangi nenorėjau pirkti dėl autografo knygos, pakankamai namie turiu. Taigi grįžau su knyga iš namų lentynos ir joje apsigyveno Sigutės ranka nupieštas mano angelas. Sakė, kad jis toks pat pasišiaušęs kaip aš. :)

"Metų knygos rinkimų" apdovanojimai. Metų knyga vaikams išrinkta Vytauto V. Landsbergio "Stebuklingas Dominyko brangakmenis". Metų knyga paaugliams - G. Morkūno "Iš nuomšiko gyvenimo". Apdovanojimą atsiėmė jo našlė. Na, ir geriausia metų knyga suaugusiems - K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum II". Aš šiemet nebalsavau. Neperskaičiau visų knygų, todėl nenorėjau būti nesąžininga ir balsuoti ne objektyviai, o tiesiog už mylimiausius.

Jurgos Ivanauskaitės premija "Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką" atiteko Laurai Sintijai Černiauskaitei už romaną "Medaus mėnuo". Mačiau, kaip besakant kalbą jai akys blizgėjo nuo prisiminimų apie Jurgą. O tylos intarpai išdavė ilgesį ir liūdesį.

Ir linksmiausia dalis, kad netgi dirbant knygų mugėje, o ne šiaip savo malonumui lėtai vaikštinėjant, galima grįžti namo ne tuščiomis rankomis. Labiausiai mano laimei pasitarnavo bukinistų knygynėliai, ištisos rojaus plantacijos, kur knygos vos po vieną - du litus. :) Aišku, vis grįždavau ir grįždavau pas "niekorimtukus", nes mano širdis ten atsigauna, tik gaila, piniginė - priešingai. :) "Versus Aureus" taip pat šįkart lepino knygomis po 5 litus. Be abejo, pagriebiau bent po vieną knygą ir iš "Tyto Alba", "Alma Littera", "Kitos knygos", "Vaga", "Garnelis". Aj, dabar net nepamenu, ar visus paminėjau. 

Laukiu to malonaus jausmo, kai gurkšnodama jazminų arbatą jas skaitysiu.