Stovi pasakų namelis,
                                                               Kir vir bam! Kir vir bam!
                                                               Ten senutė ir senelis
                                                               Seka pasakas vaikam.
                                                               Kir vir bam! Ne bet kam,
                                                               Tik labai geriem vaikam!

Laimei, šiandien nepasiėmiau skėčio... Ir po nuostabaus ryto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nebeaišku kelintą kartą mėgaujantis baletu "Čipolinas" dangus apliejo mane melancholijos lašais ir kažin kokiu begaliniu ilgesiu tos mažos mergaitės, kuri taip mėgo pasakas...
Aš nė kiek nepasikeičiau, aš ta pati mergaitė... Dievinu pasakas knygose, dar labiau gyvenime. Tik aplink mane nebedaug kas jomis tiki. Aplink mane per greit viskas keičiasi... O aš stoviu vietoje ir nesutinku bėgti iš paskos... Aš vis dar labai nenoriu prisitaikyt...
Šiandien ypatingai noriu būti ta maža mergaitė, kurią apkamšys, ilgai glostys galvą, skaitys jai pasakas, skaitys pasakas be galo... Šįkart netgi pageidautina - baisias ir gąsdinančias! Nes yra kas apkabins, saugos ir nuramins, kad pasaulis dar nėra toks blogas... ir bus niekas nebaisu...

vis ta vaikystė, kuri ir skauda, ir šypsos...