AGOTA KRISTOF "Storas sąsiuvinis": "knyga, kad ir labai liūdna, negali būti tokia liūdna kaip gyvenimas"

Karas. Iš Didžiojo Miesto dvynius Klausą ir Luką mama atveža į Mažąjį Miestą pas senelę ("Mes ją vadiname Senele. / Ji mus vadina kalės vaikais"). Čia purvina, nėra vandens nusiprausti, bet yra didelis daržas, yra miškas ir ežeras, tad yra maisto. Senelė juos muša. Kiti žmonės taip pat. Kad išgyventų ir sutvirtėtų, vaikai grūdina kūną ir sielą netikėčiausiais būdais ir vadina tai pratybomis: dvasios tvirtumo pratybos (vienas kitą užgaulioja baisiais žodžiais), kūno grūdinimo pratybos (vienas kitą muša kumščiais, diržu, laiko rankas virš ugnies, persipjauna ranką ar koją peiliu ir užpila degtine), žiaurumo pratybos (daužo pagautas žuvis į akmenį, kala prie lentos varles ir perpjauna joms pilvus, gaudo peles ir meta į verdantį vandenį...), badavimo pratybos (iki galvos svaigulio ir pykinimo), miklumo - vagystės pratybos, aklumo - kurtumo pratybos, elgetavimo pratybos...Visa, ką patiria, jie užrašo į Storąjį sąsiuvinį.
Tai ne iš tų tipiškų istorijų apie karą, kurioje būtinai išlenda kažkoks giedras ir šviesus momentas, pavyzdžiui, kad ir meilės istorija Ne. Tai labiau istorija apie nužmogėjimą karo akivaizdoje. Ir netgi jam pasibaigus. Sprogstant kiemuose bomboms, skeveldros suplėšo ne tik žmonių kūnus. Gyvųjų plyšta sielos, o tai yra kur kas baisiau. Nebelieka jokių moralinių vertybių, žmogus žmogui pasidaro nedraugas. Kiekvienas lieka kovoti už save. Pūvančioje visuomenėje normalios pasidaro ir pedofilinės, zoofilinės, ir sadistinės meilės apraiškos: kunigo šeimininkė užsiima oraliniu seksu su Klausu ir Luku, kurie dar tik berniukai, net ne paaugliai, kaimynų mergaitė santykiauja su šunimi, pas Senelę kamaraitėj gyvenantis karininkas prašo dvynių plakti jį ir šlapintis ant jo, brolis besmaugdamas sesę patiria ejakuliaciją. Beje, aš nupasakojau kur kas subtiliau, nei knygos žodžiai pasakoja. Man tos scenos buvo tokios šlykščios, kad dažnai nustodavau skaityt, nes reikėdavo griebtis už galvos ar net pažiaugčiot. Bet žinot, kad ir kaip šlykštu, knygos kontekste tai visai normalu. Niekas nesmerkiama, niekas neanalizuojama. Taip tiesiog yra. Mat nužmogėjusioj aplinkoj, meilės ir šilumos siekiama nužmogėjusiais būdais.
Tiesa, knyga lietuvių kalba (Alma littera, 2004) sudaryta iš trijų dalių, iš tiesų pasirodžiusių skirtingu metu: "Storas sąsiuvinis" (1986), "Įrodymas" (1988), "Trečiasis melas"(1991). Tačiau visa, ką papasakojau ligi šiol, yra tik apie pirmąją dalį "Storas sąsiuvinis". Man ji pasirodė emociškai stipriausia ir labiausiai šokiruojanti. Apie kitas dvi nelabai randu ką papasakoti. Gal todėl, kad antroje dalyje tiesiog pasakojama vieno iš brolių Luko gyvenimo istorija. Kaip jis gyveno vienas Klausui slapčia kirtus sieną ir pabėgus į užsienį, kuo užsiėmė, ką mylėjo... Beveik tipiška, tik savita (nes kiekvienas gyvenimas yra savitas ir unikalus) gyvenimo istorija. O trečia dalis per daug klaidinga, kad ką nors prisiminčiau. Lyg ir brolio Klauso sugrįžimas ir brolio Luko paieškos. Sakau lyg ir, nes šioje dalyje nebeaišku, ar tikrai yra ir kada nors buvo tas antras brolis. Prasideda žaidimas tarp melo ir tiesos. Visi ligi šiol papasakoti faktai painiojami, perpasakojami kitaip. Brolis tai yra, tai jo niekada nebuvo, tai vėl yra... O dar tokie iš minčių pusiausvyros išvedantys prisipažinimai: "Visa tai melas. Puikiai žinau, kad šiame mieste, pas Senelę, jau buvau vienas, kad net tada tik įsivaizdavau, jog esame dviese, brolis ir aš, kad pakelčiau nepakeliamą vienatvę". Skaitydama jaučiausi apgaudinėjama ir vedžiojama už nosies ir tai mane labai erzino. Likau visiškai neperpratus to žaidimo taisyklių ir pralaimėjau. Tad kas supratot šios knygos tiesą, prašau - išduokit, tai du broliai buvo ar vienas, susikūręs kitą dėl vienatvės???

Knyga įtraukta į XX amžiaus aukso fondo knygų sąrašą, bet į savo asmeninį aukso fondą aš jos netraukiu, nes pagalvojau, kad antrą kartą jos skaityti po keleto metų nebenorėsiu. O visi, dar neskaitę šios knygos ir nebijantys šokiruojančių vaizdų, rašykite komentaruose - mielai ją kam nors padovanosiu! Tarkim lapkričio 19-osios vakarą! :)