Taip jau nutinka, kai lieki akistatoje su gamta.
Kaime visada jaučiuosi arčiau mirties. Kai pagalvoju, žudžiau tik vieną sykį. Žuvį. Pjoviau galvą, o akyse patvinę upės pripildė pilną kriauklę sielvarto. Tada ir pasakiau: daugiau niekada nežudysiu. Tada ir pasakiau: daugiau niekada nebepjausiu. Tada štai pasakiau: daugiau niekada nebeleisiu neišsipildyti gyvenimui! Bent vienos žuvies! Bent savo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą