Tiesą pasakius, dar nesu taip elgusis. Nesu bėgusi į susitikimą su rašytoju, apie kurį anksčiau nesu ničnieko girdėjusi, net jo pavardės. Negana to, prieš susitikimą spėjau ir jo knygą nusipirkti, 1993-iaisiais metais išleistą. Apie knygą taipogi ničnieko nežinojau, net anotacijos nepavyko rasti prieš perkant. O taip nutiko todėl, kad užmačiau Mariaus Buroko pareklamavimą: "unikalus, garsus rašytojas - Vilniuje, gyvas. Nepraleiskit progos. Lietuvių kalba išleista tik viena jo knyga - "Paskutinis pasaulis". Puiki knyga."
Susitikimas vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Austrų literatūros skaityklos iniciatyva, Austrijos ambasadai parėmus. Šiandien, spalio 10 dieną. Buvo pristatoma knyga „Atlas eines ängstlichen Mannes" ("Baikštaus žmogaus atlasas"). Tai kelionių istorijų knyga. Joje sutalpinta septyniasdešimt istorijų - gyvenimo momentai egzotiškose šalyse (ir tik vienoje kitoje Europos šaly). Apie patį autorių ne kažin ką tesužinojau, o apie autorius šį tą sužinoti visuomet yra įdomu. Sakėsi niekuomet nesikartojantis - visos jo knygos skirtingos ne tik tematika, bet ir stilistika. Rašo visuomet muzikos fone. Pats yra kažkokiu pučiamuoju instrumentu grojęs.
Autoriui knygos žodžiais keliaujant per vieną iš jo gyventų istorijų aš keliavau per savo buvusias ir būsimas istorijas: aha, šaldytuve dar yra martinio, gal kokių sulčių reik pasičiupti link namų einant, aha, Jurgis šiandien kažkur gros, eiti neiti - nesuprantu pati savo norų, aha, tas spektaklis prieš porą savaičių buvo puikus, ir tas jaunimas augantis toks talentingas, o aš pati - šitiek jau gyvenus ir nieko neišmokus, po guten abend iškart puolanti galvoti, kaip čia apie savo nežinojimą negalvoti. Dar apie darbą galvojau, nors penktadienis. Visko daug galvojau, kad tik neužmigčiau, nesgi sunku yra nesuprasti kalbos.
Dieve Dieve, vakaro vertėja pamačiusi mano rankose "Paskutinį pasaulį", be abejo, paklausė, ar skaičiau. Dieve Dieve, turėjau prisipažinti šitą gėdingą situaciją: kad neskaičiau, kad tik šiandien nusipirkau, kad ir autorius anksčiau negirdėtas. Tai ir vyno nebelikau, pabėgau. O knygą tikrai ketinu skaityti. Nes pasak Salman Rushdie, va kas joje pasakojama: "Menininką galima sunaikinti, jo meno niekada".
Gaila, kad nepasilikote iki pabaigos. Rašytojas su visais bendravo ir pasakė, kad jis išeina pats paskutinis. Lietuvoje Christoph Ransmayr mažai žinomas ir knyga "Paskutinis pasaulis" jau pamiršta. Pakvietėme rašytoją į Lietuvą, tikėdamiesi, kad jo knygos bus verčiamos.
AtsakytiPanaikintihttps://plus.google.com/photos/102673749067481636643/albums/6069639526411134305?authkey=CJSB3eiek6vKfQ