Kuo toliau, tuo vis sunkiau prisišaukti Kalėdas. Ne į namus, ne į gatves. Visi puošiasi kaip beišgalėdami. Gal greičiau į širdį...
Nesiskųsiu, kaip blogai be sniego. Ne viena jo pasiilgau. Daugumai Kalėdos be sniego - ne Kalėdos. Bet man nepadeda nė rašomi atvirukai, žybsinčios žvaigždės ant lango, žvakių liepsnelės, mandarinai, karštas vynas, žiūrimos pasakos ar kalėdiniai filmai.
Aš negaliu prisiversti būti linksma, kai mūsų senoliai neišgali apmokėti sąskaitų, ką jau kalbėt apie kalėdinį stalą, kurio, matyt, ir nepasiruoš. Tik vieniši pažiūrės kalėdinę programą per televizorių, atsiguls į lovą ir nubraukę ašarą užmigs su didele skyle širdy...
Aš negaliu būti linksma, kai daugybė Lietuvos vaikų negaus dovanėlių, neparagaus mandarino, o pusė jų - nė apkabinimo nesulauks...
Aš negaliu šypsotis, kai per dieną perskaitau po penkis skelbimus apie silpnus, savim negalinčius pasirūpinti gyvūniukus, kažkada "mylėtus", po to nusibodusius ir išmestus į gatvę, su prierašu "Galbūt dar atsiras koks nors mane pamilsiantis žmogus"...
Ir nors pervedu vis vieną kitą pinigėlį už mane mažiau turintiems, man nuo to geriau nepasidaro. Man tik dar liūdniau, kai suvokiu, kad pasaulio aš neišgelbėsiu.
O vis dėlto norisi, kad bent koks mažas stebuklingas jausmas įsižiebtų.
Pasirausiau knygų lentynoje ir to kalėdinio stebuklo ieškosiu man pačiose kalėdiškiausiose istorijose. Vakarais mintis šildysiu šiomis knygomis:
Hofmano "Spragtukas ir pelių karalius"
Čarlzo Dikenso "Kalėdų giesmė"
Anderseno pasakomis. Ypatingai "Mergaitė su degtukais". Kad ir kaip ji man plėšo širdį, aš vis vien ją skaitau skaitau ir žiūriu...
O kaip šildotės Jūs?
Ne kartą šiais metais girdėjau, jog mane supantys žmonės nejaučia Kalėdų. Aš taip pat. Pamenu, anksčiau jau lapkričio pabaigoje įsižiebdavo kažkas viduj ir tokia ramybė, šiluma ir jaukumas aplinkui tvyrodavo ir taip iki pačių Kalėdų. O dabar, kaip ir Tu, jaučiu liūdesį. Tik, deja, savojo liūdesio niekaip nesugebu sau paaiškinti. Ir niekas nenudžiugina, nei tos žvakės, nei blizgučiai, nei tos dainos, kurias anksčiau taip malonu būdavo niūniuoti...Bet, vsigi, bandysiu kažkaip kabintis į muziką, kad bent ji primintų, jog jau rytoj Kūčių vakaras, gal kokie jaukūs ir šilti prisiminimai pasibels į mintis, o gal netgi įkvėpimas kažką sukurti aplankys.. :) Tegu sušildo Tavo širdį tos pasakos ir Kūčios, bei Kalėdos būna jaukios ir malonios širdžiai :)
AtsakytiPanaikintiIr dar labai sušildo žmonių gerumas ir gerumu prasiveržiantys žodžiai. :)
AtsakytiPanaikintiIr!!! Negalima netikėti stebuklais! Kūčių vakarą kaime pažvelgiau pro langą ir pamačiau pusnis sniego! :)