Ir vėl bijau prasižioti.
Taip jau yra, kad nemėgstu apie knygas kalbėti blogai. Bet, o "Hirosima, mano meile", - na, tu man nekliudei širdies.
Tai visame pasaulyje be galo populiari knyga, kurios pagrindu 1959m. buvo pastatytas garsus to paties pavadinimo filmas, režisuotas Alain Resnais. Jei trumpai apie knygą, tai istorija apie vyro ir moters aistringą vienos nakties meilės nuotykį, kuris pažadina moters prisiminimus apie jos pirmąją meilę, meilę, dėl kurios ji prieš keturiolika metų buvo išprotėjusi. Jei plačiau, knyga padalinta į du laiko sluoksnius: dabartį ir praeitį. Dabartyje - Hirosima Japonijoje. Prancūzė aktorė atvyksta čia filmuotis filme apie taiką. Netikėtai sutinka simpatišką japoną ir dar netikėčiau praleidžia su juo naktį. Nors abu turi šeimas, vaikų ir sako esą laimingi savo šeimose. Praeityje - Neveras Prancūzijoje ir nelaimingos, netgi tragiškos meilės istorija. Apie karo metu įsiplieskusią jaunos prancūzaitės ir vokiečio kareivio, vadinasi, šalies priešo, meilę. Apie tragišką kareivio mirtį taikos paskelbimo išvakarėse mylimosios glėby, apie neapsakomą mergaitės skausmą, apie tėvų žiaurumą iš gėdos uždarius savo dukrą rūsy ir apskelbus visiems, kad ji mirė.
Filmo nesu mačiusi, bet nujaučiu, kad verkčiau. O štai knyga nekabino. Manau, todėl, kad tai ne romanas, o scenarijus, tai reiškia, labiau pastabos, nei epinis pasakojimas. Knyga, neskaičiuojant pratarmės, susideda iš trijų pagrindinių dalių: santraukos, kurioje iškart sutrumpintai papasakojamas visas scenarijus, po to seka nesutrumpintas scenarijus su dialogais, kurį skaitydamas jau žinai, kas, kaip ir po ko bus (tai kaip ir nebelieka intrigos), ir galiausiai priedai, tasri aiškinimai sukurtiems filmo kadrams.
Pasaulyje milijonai skirtingai mąstančių žmonių. Jei vienam knyga pasirodo nuobodi, kitam ji vis vien gali tapti mylimiausia. Kadangi mano lentynoje ji tikrai neliks, jau sutariau, kad iškeisiu ją į Vonneguto "Skerdykla Nr.5". Gal kažkam bus sunku patikėti, bet dar nesu skaičiusi nė vienos jo knygos. :) Bet džiaugiuosi labiau ne dėl to, kad aš gausiu naują knygą, o dėl to, kad "Hirosima" galbūt tokiu būdu suras savo žmogų. Labai svarbu, kad knyga rastų savo namus ir vietą širdy.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą