Beveik literatūrinė kelionė po Prancūziją..

...šiandien taip labai netikėtai prisiminiau, kad šią vasarą apturėjau nesvietiškai fantastišką kelionę po Prancūziją. Kelionė buvo labai kukli. Važiavom dviese parūdijusia mašina. Mūsų viešbutis dažniausiai būdavo tos pačios mašinos sėdynės, kartais bagažinė. Vietoj kavinės - išsivirdavom kur nors krūme makaronų. Kartais tai vargindavo, ypač vėlais vakarais bumbėdavom. Bet išaušus rytui po kraują vėl pasiskirstydavo gerumas ir šiluma, kadangi visi vaizdai buvo įkvepiantys rašyt odes gyvenimui, nuo jų per kūną bėgdavo šiurpuliukai, o nuo veido nesitraukdavo šypsena. O dar ypatingesne kelionę padarė aplankyti literatūriniai paminklai, namai, kuriuose gimė ar gyveno rašytojai, pastatai, kurie įtakojo rašytojus kurti, ar tiesiog kaimukai, po kurių gatves kažkada vaikščiojo mano numylėtiniai.
Aišku, labai užsimaniau pasidalinti tais įspūdingais matytais vaizdais ir įspūdingom pergyventom emocijom su kažkuo, kas dar nematė. Taigi leidžiamės į sutrumpintą fotografinę kelionę po Prancūzijos užkaborius.

EGUISHEIM (šiaurės rytų Prancūzija, Elzasas).

BESANCON (vidurio Prancūzija, Franš Kontė). Namas, kuriame 1802m. gimė Viktoras Hugo!

PEROUGES (vid. Prancūzija, Ronos slėnis). Viduramžių kaimelis, įsikūręs kalvos viršūnėj. Labai populiarus tarp istorinių filmų kūrėjų. Būtent jame yra nufilmuotas filmas "Trys muškietininkai". Ir ne tik.

LYON (vid.Prancūzija, Ronos slėnis). Užsukom tik valandėlei, bet vedini labai svarbaus tikslo - apkabinti mylimiausią lakūną ir mylimiausią Mažąjį princą. :)

HAUTERIVES (vid.Prancūzija, Ronos slėnis). Keisčiausias statinys Prancūzijoje. Šiuos "rūmus" pastatė paštininkas Fernandas Chevalis. Kiekvieną dieną nešiodamas laiškus rankiojo akmenis vardan svajonės, kuri įprasmins jo gyvenimą. Kaimo žmonės jį laikė keistuoliu. Bet juo nepaprastai žavėjosi Pablas Pikaso, Andrė Bretonas ir kiti menininkai. Aš taip pat susižavėjau šituo romantišku paprasto žmogaus nepaprastu gyvenimu. 

BRIANCON (vid.Prancūzija, Alpės). Aukščiausiai esantis Europos miestas.

Kiti kvapą gniaužiantys pakelės vaizdai:

EZE (pietų Pranzūcija, Žydrasis krantas). Ant aukštos uolos virš Viduržemio jūros pakibęs kaimas.

SAINT PAUL DE VENCE (pietų Prancūzija). Nuo senų laikų menininkų pamėgtas kaimelis. Čia ieškojom kavinės pavadinimu Colombre d'Or (Auksinis balandis) - kadaise labiausiai mylėtos dailininkų ir rašytojų. Dailininkai čia už maistą ir nakvynę užsimokėdavo savo piešiniais, todėl šiandien pietaujant galima pamatyti neįkainojamą, autentišką, originalią meno kolekciją. O dar čia užsukti nevengdavo Sartras su Beauvoir ir Fitzeraldas su savo Zelda. Žodžiu, čia užeiti ir įkvėpti tų pačių sienų kvapo labai stipriai norėjau. Bet įkišus galvą pro duris ir pamačius, kad ten labai pavyzdingai visi su kostiumais sėdi, kiek nusiminus teko krimsti blynus šalikelėj. :)

GORDES (pietų Prancūzija, Provansas). Dar vienas įspūdingas akmeninis kaimukas ant kalvos. 

FONTAINE DE VAUCLUSE (Provansas). Šiam kaimely visas dėmesys - Petrarkai. Namas, kuriame jis gyveno ir kūrė, jo biblioteka, jo sodas. Taip, po tokį sodą kiekvieną dieną vaikštinėjant neįmanoma nekurti meilę šlovinančių eilių. 

LES BAUX DE PROVENCE - apleista gyvenvietė, iškilusi virš Pragaro slėnio, nusėto paslaptingomis uolomis, kur, pasak padavimo, gyveno raganos ir piktieji nykštukai. :) Viduramžiais vietoj šių griuvėsių stovėjo vienas didingiausių Provanso dvarų, kuriuose trubadūrai giedojo damoms ditirambus. 

CORDES SUR CIEL (pietvakarių Prancūzija, Kersi). Miestelis, tikrų tikriausiai pakibęs virš debesų. Dvelkia gilia senove, netektimis ir liūdesiu. Kadangi daug kartų buvo niokotas karų ir marų. Bet kaip sakė Kamiu apie šį miestelį: "Viskas čia gražu, net liūdesys"... Ši vietovė man buvo viena gražiausių visos kelionės metu matytų vietovių. Galbūt dėl to, kad vaikščiodama tomis pačiomis akmeninėmis gatvelėmis, kuriomis kadaise vaikščiojo ir gėrėjosi Kamiu, jaučiausi pakylėta ir užburta. Kamiu - mano vienas mylimiausiųjų. 

DOMME (pietvakarių Prancūzija, Kersi). Geltonų akmeninių namų miestelis su išlikusiais viduramžių vartais. Žmonės čia atvyksta pasigrožėti Dordogne'ės upės slėnio reginiu. Henry Milleris čia pabuvojęs rašė: "Tik išvydęs juodą, paslaptingą upę nuo gražaus skardžio ties Domme...būsi dėkingas visą savo gyvenimą".

LA DEVINIERE (vakarų Prancūzija, Luaros slėnis). XVIa. rašytojo, gydytojo, kunigo ir humanisto F. Rablė gimtinė. Jis rašė nešvankias satyras kaip "vaistą" pacientams. Jo "Gargantiua ir Pentagriuelis" skaičiau jau senokai, bet pamenu, tąkart labai patiko.

CHATEU d'USSE (pietvakarių Prancūzija, Luaros slėnis). Už tvoros matyti romantiški pilies bokšteliai, įkvėpę Šarlį Pero parašyti "Miegančiąją gražuolę".

CHATEU DE VILLANDRY (Luaros slėnis) - didinga renesanso pilis su dar didingesniu sodu. Apskritai visas Luaros slėnis yra pilių kraštas. Neveltui paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo paminklu.

TROO (Luaros slėnis). Pagaliau atsidūrėm kaimuke, kuris tikrai panašus į kaimuką. :) Ieškojom pirmykščių žmonių urvų, kuriuose dar visai neseniai gyveno žmonės. Nors mums susidarė įspūdis, kad ten dar lig šiol kai kuriuose skardžiuose iškaltuose būstuose gyvena žmonės, tik nebe pirmykščiai, o labai turtingi šionykščiai.

SAINT MICHEL (vakarų Prancūzija, Normandija). Ten aš dar kartą sutikau Mažąjį princą ir jis panoro važiuoti gyventi su manim. :)

ETRETAT (Normandija). Falaise d'Aval uola, iš kurios bangos suformavo arką. Netoli nuo čia gimęs Gi de Mopasanas ją palygino su drambliu, įmerkusiu į jūrą straublį. Taigi, be jokių abejonių, ji taip vadinama ligi šiol.

GIVERNY (Normandija) - paskutinis mūsų kelionės taškas. Klodo Monė namas ir sodas. Čia jis gyveno ir tapė iki pat mirties.

Net kutena prisiminus.