Štai čia aš užaugau:
Šioje bažnyčioje giedodavau giesmes angelams:
Čia ir dabar, jau dešimtus metus, bandau kurti gyvenimą. Kartais siaubingai sunku. Bet jei galėčiau pasikalbėti su likimu, kaip su draugu susėdus, jo paprašyčiau, kad kai jau svies mane - tai tik į tas pačias pievas, po tuo pačiu dangum...
Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka.
Jos kalba mane užbūrė amžinai.
Ir tegu ją visos negandos aplenkia.
Mano žemė man - vieninteliai namai!
Jos kalba mane užbūrė amžinai.
Ir tegu ją visos negandos aplenkia.
Mano žemė man - vieninteliai namai!
(Erika Drungytė)
labai tinka vasario 16ajai irasas.:)
AtsakytiPanaikinti