2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Kažkas panašaus į Naujametinį sveikinimą

Na, aš ir vėl nelaukiu ir nešvęsiu Naujų! Aš dažniausiai tik apraudu Senus. Laiko slinkimas man bene skausmingiausias pojūtis duotas patirti gyvenime. Negaliu jo pakęst. Jis mane persekioja visur, ypač kelyje, debesyse ir neamžinose šypsenose. Todėl tas laukimas Metų Naujų man tolygus džiaugsmui, kad tavo paties gyvenimo metai pamažu gęsta, glęžta, mąžta... 
Atleiskit, aš esu labai nelinksmas žmogus.
Bet džiaugtis moku. Štai ir dabar dalinuosi vienu mažu džiaugsmu.
Žmogaus, kurio pirštuose, mintyse ir širdyje gyvena Stebuklai, dėmesys neaplenkė ir manęs. Šiemet gavau vienui vienintelį ranka rašytą šventinį sveikinimą. Įsivaizduojat - vienui vienintelį. Iš nenusakomai didelio liūdesio, bet ir iš didelio džiaugsmo siunčiu jį visiems:


"Daiktai pernelyg tingūs keisti savo parodymus, dažniausiai juos perrašom mes, stebintys, todėl lašas mums nebėra lašas, akmuo nebėra akmuo ir vėjas pučia pilna burna giliausios prasmės. Pasaulis tampa literatūra, o literatūroje gyventi yra jaukiau, ten visos koordinatės paklūsta vienokio ar kitokio kompaso diktatui". (K.Navakas)

Niekada sau nieko nežadu. Bet šįkart...
Pasižadu ir toliau ištikimai gyventi literatūroje, nes savų atsakymų vis dar nerandu...
To ir Jums linkiu - rasti atsakymus!


2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Labai taškuota pasaka labai kilniam tikslui

- Arūne, tau gi patinka rašyti. Ar tu moki rašyti?? Gal parašom pasaką? Tai yra tu kažką parašinėk, aš kažką papaišinėsiu, - kartą užsiminė man Vanda. 
Uoj, aš tik nusišypsojau nuo minties, kad būtų nepaprastai smagu ir gera. Na, bet aš gi tik Arūnė. Aš tik paprasta mergaitė. Aš ne rašytoja. Jei ir svajoju - tai tyliai. Be išsipildymų. 
O Vanda jeigu svajoja - tai svajoja iš peties, nepasiduodama! Ir ką jūs manot, praėjusią savaitę žingsniavau pas ją nešina karštu vynu, mat reikėjo atšvęst! Atšvęst džiaugsmą tikrų tikriausia, apčiuopama Vandos Padimanskaitės parašyta ir iliustruota "Taškuota pasaka".




O šiandien įvyko ir oficialus knygelės pristatymas. Su kalbomis, dainomis ir tortais. Pristatymas neatsitiktinai vyko Savanorių pr. Rimi, mat knygeles įsigyti bus galima tik Rimi prekybos centruose. Na, nebent dar galima užsisakyti internetu štai čia arba čia.




Taigi apie ką pasakoja ta taškuota knygelė? O tai istorija apie boružėlę Braškę, jos nuotykių mieste paieškas, pažintį su katinėliu Gintarėliu, mergaite Jule ir galiausiai - pasisotinus nuotykiais - apie begalinį namų ilgesį, bandymus juos rasti ir didžiulę laimę radus. Pasakos siužetas primena tradicinės pasakos siužetą, kuomet reikia įveikti įvairias kliūtis, kad pasiektum savo tikslą. Užvis gražiausia man pagrindinė pasakos mintis: kur tu bebūtum, kaip gera turėti kur grįžti, kaip gera turėti namus.

Knygelė gausiai ir spalvotai spalvotai iliustriuota, todėl nepatikti mažiesiems negali. :)





O pirkdami šią knygelę, jūs ne tik pradžiuginsit savo vaikus, sūnėnus, dukterėčias, draugų vaikus ir t..t... Pirkdami šią knygelę jūs prisidėsite prie labai kilnaus tikslo. Knygą išleidęs krepšininko Rimanto Kaukėno paramos fondas visus surinktus pinigėlius skirs Kauno vaikų ligų onkologiniam skyriui.

Patikėkit, jokie Dievai, patogiai dausose įsitaisę, nepadėjo ir nepadės. Dievai esame mes patys, darydami gera tiems, kuriems ypač to gerumo reikia! Kas padės, jei ne mes!?


2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Nick Cave "Asilė, pamačiusi angelą": jei gauni vieną randą veide ar širdyje, tik laiko klausimas, kada kas nors įtaisys tau kitą...


"Retkarčiais manęs kas nors paklausia, ar aš tikiu Dievą. Bet niekas niekados neklausia, ar aš tikiu į žmogų. O tai yra vienintelis klausimas, į kurį atsakant, atsakoma į viską" (Alfonsas Nyka-Niliūnas "Dienoraščių fragmentai 1938 - 1975"). Tai yra tinkamiausi žodžiai, kurie man ateina į galvą apibūdinti šiai knygai. Vėliau suprasite kodėl.

Ši knyga mano lentynoje atsirado vien dėl autoriaus vardo. Jaučiu simpatiją roko muzikantams. Būtent Nick'o Cave'o kaži kokia didelė gerbėja nesu. Bet dėl bendros simpatijos muzikantams ir nusprendžiau, kad - uoj - reikia pirkti, tikrai skaitysiu! Ir tas "tikrai skaitysiu" pažadas užsnūdo giliu keturių metų miegu. Matot, knyga persmelkta religingumo: Dievas, angelai, kiti bibliniai motyvai - o aš su jais ne itin artima. Jau nebe! Ir jei ne knygų iššūkis, knyga būtų buvusi užmiršta dar ilgesniam laikui. Taigi ar nustebino mane Nick'as Cave'as? Nustebino! Dar ir kaip nustebino savo vaizduotės galia!
Jei labai trumpai apie knygą: pagrindinis veikėjas Jukridas Jukrou grimzta liūne ir mirties valandą pasakoja savo gyvenimo istoriją. O ta istorija, patikėkit, neeilinė, išskirtinė ir netgi labai nesaldi. Jukridas Jukrou - nebylys, nevisprotis berniukas, vienintelis išgyvenęs iš šiukšlyne gimusių dvynių. Jo tėtušis Ezra - kilęs iš kanibalų, iškrypėlių šeimos klano, kur broliai prikišę sesėms prie kaktų šautuvus jas prievartaudavo, tos po to gimdydavo nesveikus vaikus ir taip ratu pūdydavo pasaulį - turėjo aistrą gaminti spąstus, kurie buvo skirti suluošinti, net nenužudyti. Mama - Džeinė Krouli - niekada ir niekur iš rankų nepaleidžianti butelio: "Mamutė buvo kiaulė - nepraustašiknė, valkata, subingalvė kiaulė. Ji buvo tinginė, slunkė, murzė ir mušeika - išvis bloga. Motušė buvo girtuoklė - apsilakėlė - akis užsipylusi velnio terba, vis siurbianti naminukę." Kiti knygos personažai - valkatos, bepročiai, girtuokliai, savižudžiai, paleistuvės, religiniai fanatikai. Iš nupasakoto vaizdelio jau aišku, kad nieko šviesaus, optimistiško šioje istorijoje tikėtis neįmanoma. Man dar protarpiais atrodydavo, kad Jukridas tikrai bus teigiamas herojus. Iš to, kaip jis slaugo į tėvo spąstus įkliuvusius gyvulius (kartą netgi valkatą), gydo žaizdas ar palaidoja nugaišusius, galima susidaryti jautraus, rūpestingo žmogaus paveikslą. Bet gyvenant pūvančioj aplinkoj pačiam nesupūt neįmanoma. Kai visi kiekviename žingsnyje stumdo, muša, žemina - reikia išmokti apsiginti bet kokiais būdais. O Jukrido gyvenimo istorijoje - visi skriaudikai, visi priešai, visi svetimi. Ypač tie, kurie yra didžiausi šventeivos. Tikėjimas Dievu toks perdėtas, toks iškreiptas, kad priveda prie nusikaltimų. Kaip antai: visi miestelio žmonės, įsitikinę, kad daro gerą darbą Dievui, ar iš baimės, ar iš noro jam įsiteikti, ar dar balažin dėl ko, būriu muša kekšę ir jos mirtimi apvalo pasaulį nuo šiukšlių. Žmogus - tik daiktas, tik įrankis, tik niekas prieš Dievą. O aš sakau: tokiame pasaulyje nėra ir negali būti Dievo. Man apskritai dažnai atrodo, kad Dievas yra žmonių susikurtas tam, kad jie galėtų pateisinti savo kaltes. Ne knygose. Gyvenime. Nors Jukridas turi ir kai ką gražaus apie jį pasakyti:

  • "Giliai viduje Dievas turi širdį, didžiulę kaip daržinė. Ašai žinau. Ašai su juo kalbėjausi."
  • "Žinot kartais Dievas man primena nesuprastą auksinės širdies žmogėdrą, kuris neturi draugų ir gyvena atsiskyręs už savo kalno, kurio bijo ir vengia visi, kas gyvena jo šešėlyje, bet kuris niekam nežinant daro labai gerus darbus - pavyzdžiui, nupučia lietaus debesį karalaitei nuo kelio."

Šviesiausia knygos pusė - jos kalba. Nepaprastai išraiškinga, pripildyta metaforų, personifikacijų, vaizdingų palyginimų. Skaitai ir supranti, kad romaną vis dėlto rašė poeto ranka:
* skaudi dienos šviesa užtemsta ir prisipildo išsigimėliškos nakties muzikos; 
* velkuosi mirties rūbą; 
* paspęsti spąstai raudodavo kaip kūdikiai; 
* dangaus oda plyšo ir išliejo savo naštą į slėnio kubilą; 
* lietus nepaliaudamas skambino jo netekties rečitalį į skardinį stogą; 
* o pilnas mėnuo kvatojosi iš manęs kubilo dugne, atsispindėdamas drumzlinoje pelenų sriuboje;
* oras kabojo aplink mane kaip odos išnara...
Aišku, nemaži nuopelnai už tą kalbos grožį turi atitekti ir vertėjai Gabrielei Gailiūtei.

Manau, knyga tikrai nėra iš tų, kurioms būtinai reikia atrasti laiko savo dienotvarkėj. Na, bent jau aš nesijaučiu emociškai praturtėjus, kažką atradus ar svarbaus supratus. Priešingai, knyga nuteikė labai negatyviai. Nepaprastai daug smurto scenų ir prie aplinkos prisitaikančių keiksmažodžių. Jokių vertybių neturima ir nepaisoma. Bet Nick'o Cave'o vaizduotė tikrai neįtikėtina ir nenuspėjama. O tai irgi yra žavu ir vertinga.


2012 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Poezija yra šokiai!






Šis įrašas tik tam, kad štai jau beveik savaitei praėjus po Aido Marčėno kūrybos vakaro "Ištrupėjusiose dievų taupyklės erdvėse" rašytojų sąjungoje man nepaliauja galvoje skambėję Viktorijos Daujotytės žodžiai. Jei jų neužsirašysiu, jie greit išsprūs iš mano atminties. Negrįžtamai. Negaliu jų paleisti.

  • Eilėraščiai yra tai, kas sueiliuota. Poezija yra šokiai! 

Tai tam tikra prasme apie A.Marčėno poeziją, tai tam tikra prasme apie visą Žemės poeziją. Ir tai yra nepaprastai gražu!

- - - - - - - - - - - -
Nuotraukos Benedikto Januševičiaus.



2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

"Astrida" Kauno valstybiniame dramos teatre ir keli linksmi faktai apie ją

Praėjusią savaitę komandiruotės Kaune metu vaikštinėjau Laisvės alėjoje. Einant pro Kauno valstybinį dramos teatrą akys nukrypo į spalvotas reklamines kolonas, kurias išvydusi pradėjau strakalioti kaip dešimties metų mergaitė sutrikdydama visokių rimtų dėdžių dėmesį, o po to sustingau persmelkta liūdno pavydo. Ten, Kaune, kur aš negyvenu, pastatytas spektaklis mano mylimos Astridos Lindgren biografijos ir kūrybos motyvais.

Na, turiu vilties, kad spektaklį vis dėlto išpuls pamatyti, o kol kas galiu pasidalinti tik man labai patikusiais spektaklį reklamuojančiais plakatais. Ypač smagus su keliais linksmais, kai kuriais man dar negirdėtais faktais apie rašytoją:

** Iš Astridos išleistų knygų būtų galima vienas ant kito pastatyti 175 Eifelio bokštus ir keturis kartus apjuosti Žemės rutulį.

** Būdama vyresnė nei 80 metų Astrida parašė knygą "Ronja plėšiko duktė".

** Kai kuriose šalyse knygos "Pepė ilgakojinė" ir "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" buvo uždraustos dėl pernelyg išradingų šunybių.

** "Pepė ilgakojinė" šiais 2012 metais atšventė savo 67-ąjį gimtadienį.

** 3204 LINDGREN - tai 1978 metais atrastas asteroidas, pavadintas Astridos Lindgren garbei. Kai rašytojai buvo apie tai pranešta, ji atsakė: "Nuo šiol galite į mane kreiptis ASTEROIDU LINDGREN".

** Astrida nuolatos kovojo už vaikų ir gyvūnų teises.

** 1991 metais po Sausio 13-osios Astrida parašė laišką Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui. Rašytoja reikalavo laisvės lietuvių, latvių ir estų tautoms, o labiausiai VAIKAMS.






P.S.
Naudojuosi proga ir šaukiu SOS! Labai ieškau ir labai nerandu šios Astridos Lindgren knygos. Matę, girdėję, lietę, turėję ar tebeturintys - atsiliepkit! Skolinga neliksiu! :)


2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Vyras ir moteris

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik todėl ir nemirsiu

(Donaldas Kajokas)



















2012 m. gruodžio 9 d., sekmadienis

Love is my religion! arba poeto Džono Kitso muziejus, Hampstead, London

Mes negalim pasirinkti laiko. Mes tik gyvenam ir mirštam. Man vis skamba ir skamba šie iš atminties stalčiukų ištraukti žodžiai. O dievai - kodėl aš pasmerkta gyventi šiame 21-ame visuotinio jausmų atšalimo amžiuje, kur man niekas nekuria eilių ir net neskaito jau sukurtų? Taip, nebijau prisipažinti - esu verksnė romantikė iki nebegalėjimo. Ir, man rodos, dar nė karto gyvenime nebuvau pasikliovusi protu.
Tuomet įsivaizduokit, su kokiu jauduliu Londone ieškojau namo, kuriame gyveno poetas romantikas Džonas Kitsas (1795 - 1821). Tas namas yra man labai gražiame Hampstead'o rajone. Kitsas čia atsikraustė 1818 metais. Šiame name jis sutiko ir įsimylėjo Fani Braun. Čia ir tik čia 1819 m. parašė savo žymiausias poemas, tarp kurių "Ode to a Nightingale" , "Ode on a Grecian Urn", "La Belle Dame sans Merci" ("The Beautiful Lady Without Mercy"). Tik gyveno čia neilgai. Ir mylėjo neilgai. 1820 m. išvyko į Italiją. Tikėtasi, kad švelnus Italijos oras nuramins įsisenėjusius tuberkuliozės simptomus. 1821 m. ten ir mirė. Romoje. Vos 25-erių metų jaunuolis.

Adresas: Keats House, 10 Keats Grove, Hampstead, London, NW3 2RR
Darbo laikas: penktadienis - šeštadienis - sekmadienis 13:00 - 17:00
Muziejaus puslapis facebook'e: https://www.facebook.com/keatshousemuseum?fref=ts










                                          Džono Kitso svečių priėmimo kambarys:


                                         
                                          Džono Kitso miegamasis:

                                          Kitso draugo Čarlzo Brauno miegamasis:

                                          Fani Braun kambarys:


                                          Valgomasis:


                                                    Virtuvė - skalbykla:


                                                    Vyno rūsys:

Tiesa, jau ne pirmąkart tokioms pačioms verksnėms širdims kaip mano labai rekomenduoju pažiūrėti filmą "Bright Star"(2009, režisierė Jane Campion) - Džono Kitso ir Fani Braun meilės istoriją, pavadintą pagal Džono Fani parašytą eilėraštį:

                                                                           Bright Star
                                                  Bright star, would I were steadfast as thou art —
                                                  Not in lone splendour hung aloft the night
                                                  And watching, with eternal lids apart,
                                                  Like Nature's patient, sleepless Eremite,
                                                  The moving waters at their priestlike task
                                                  Of pure ablution round earth's human shores,
                                                  Or gazing on the new soft-fallen mask
                                                  Of snow upon the mountains and the moors —
                                                  No — yet still stedfast, still unchangeable,
                                                  Pillow'd upon my fair love's ripening breast,
                                                  To feel for ever its soft swell and fall,
                                                  Awake for ever in a sweet unrest,
                                                  Still, still to hear her tender-taken breath,
                                                  And so live ever — or else swoon to death.

P.S.

Namas, kuriame Džonas Kitsas mylėjo ir kūrė aplankytas! Kitos kelionės tikslas - surasti namą, kuriame jis gimė ir pasėdėti tame pačiame name įsikūrusiame jo vardo bare: 

Keats at the Globe
88 Moorgate
City of London, London Great Britain
EC2M 6SA


2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Knygų iššūkis 2013m.! Perskaityti, negalima atidėlioti!


Kiek komiška situacija: dar neįveikusi 2012 metų knygų iššūkio, jau susidariau sąrašą 2013-iesiems. Išsirinkti knygas buvo vėl labai sunku, nes mano lentynos apsunkę nuo nuostabių knygų. Ir skaityti jas norisi visas. Kuo greičiau. Bet ką daryti, kai knygų daugėja, o laiko - atvirkščiai - vis mažyn? Kaip beatsitiktų šiemet, kitais metais vis vien vėl dalyvausiu. Mat knygų iššūkis sugrįžta atsinaujinęs, patobulėjęs, su daugybe rėmėjų ir siurprizų (visa informacija čia).
Aš jungiuosi! Junkitės ir jūs!

Mano iššūkio knygų sąrašas:
1. Arturas Konanas Doilis "Užrašai apie Šerloką Holmsą" - Mintis, 1985
2. Raineris Marija Rilkė "Maltės Lauridso Brigės užrašai" - Vaga, 1985
3. Kobas Abė "Moteris smėlynuose. Svetimas veidas" - Vaga, 1987
4. John Barth "Plaukiojanti opera" - LRSL, 2000
5. Consuelo de Saint-Exupery "Rožės memuarai" - Alma Littera, 2001
6. Consuelo de Saint-Exupery "Sekmadienio laiškai" - Alma Littera, 2003
7. Charles Dickens "Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai" - Tyto Alba, 2007
8. Nicholas Evans "Arklių užkalbėtojas" - Alma Littera, 2007
9. Jurgis Kunčinas "Tūla" - Tyto Alba, 2007
10. W.Somerset Maugham "Skustuvo ašmenys" - Tyto Alba, 2009
11. Romain Gary "Aušros pažadas" - Baltos lankos, 2010
12. Mark Twain "Gyvenimas prie Misisipės" - Metodika, 2011

Alternatyvios knygos:
13. Lewis Carroll "Silvija ir Brunas" - Tyto Alba, 2007
14. Kenneth Grahame "Vėjas gluosniuose" - Nieko rimto, 2012


Šiek tiek mistikos, šiek tiek meilės, šiek tiek dramblio didumo ilgesio...

Šiandien užbėgau į "Tyto Albą" pasiimti seniai manęs laukiančios knygos. Vietoj to - gavau tris! Visiškai apstulbusi ir pasimetusi iš netikėtumo, žaliosios arbatos sušildyta, nuostabiosios administratorės Jūratės pasakojimų užliūliuota, tik dabar susisgribau pasakyti - pažadu sugrįžti bent jau su kalėdiniais sausainiais. Nes netgi užaugus aš vis dar kuklinuosi ir gėdijuosi priimti dovanas. Bet dėkinga už jas lieku ilgai...





2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

Šerloko Holmso muziejus, 221b Baker Street, Londonas

221b Baker Street - viena žymiausių pasaulyje gatvių. Mat šiuo adresu pažymėtame name 1881 - 1904 metais gyveno garsusis detektyvas Šerlokas Holmsas, jo padėjėjas daktaras Vatsonas ir namo šeimininkė misis Hadson. Tik gyveno Arturo Konano Doilio knygų puslapiuose. O štai 1990-ųjų kovo 27 dieną duris atvėrė muziejus, kur didžiausi gerbėjai savo akimis gali pamatyti ir pajusti autentišką A.K.Doilio pasakojimų dvasią. 
Kol draugai gėrė alų, pagailėję 6 svarų už įėjimą į muziejų, aš tuo tarpu nepraleidau progos čia pavaikštinėti.Viktorijos laikų baldais apstatytas keturių aukštų namas pilnas pilnutėlis daiktų, priklaususių išgalvotam Šerlokui Holmsui: kepurės su snapeliu, pypkės, padidinamas stiklas, užrašų knygelės, buteliukai su vaistais, smuikas, knygos... O ketvirtame aukšte įrengta  vaškinių figūrų (knygų personažų) salė. Tiesa, tarp visų vaškinių figūrų viena buvo gyva. Ir jos tikslas buvo ką nors išgąsdinti. :) Aš jau tarpdury pamačiusi, kad ji kvėpuoja, apmiriau, nes pagalvojau, jog čia turbūt visi gyvi ar bent jau tikrai yra daugiau gyvų, tuoj griebsiančių man už rankos. :) Uoj, kiek baimės buvo. :)
Labai labai patiko. Tik kiek trūko žinių, negalėjau atpažinti tų vaškinių figūrų, mat nesu skaičiusi Šerloko Holmso nuotykių. Vis kartoju, kad nemėgstu detektyvų. Žiūrėt žiūriu, o vat skaityt - ne. Bet po apsilankymo šiame muziejuje nusprendžiau atsisakyti išankstinių nusistatymų ir susirasti A.K.Doilio istorijų apie Šerloką Holmsą. Būtinai jas įtrauksiu į 2013-ųjų metų knygų iššūkį. :) 

Muziejaus darbo laikas: 9:30 - 18:30 kiekvieną dieną
Kaina: suaugusiam - 6 svarai, vaikui - 4 svarai