Kartais mane apninka panika, kad nespėsiu sužinoti visko, ką noriu sužinoti. Kad nespėsiu perskaityti, nespėsiu pamatyti, nespėsiu išgirsti... Kad nespėsiu kažko padaryti...
Kartais tos panikos vejama bėgu, ieškau, bandydama pralenkti laiką, kuris man duotas, net nežinodama, kiek jo turiu.
Kartais tos panikos sukaustyta sėdžiu, žiūriu pro langą ir galvoju, gal išvis neverta pradėti, jei net nežinau, nuo ko pradėti. Tik įkvepiu. Tik iškvepiu. Tik įkvepiu. Tik iškvepiu. Ir šitų sekundžių niekada nebeturėsiu. Šitų minučių. Šitų valandų. Šitą suvokimą skauda tokiu skausmu, kai bijai pajudėti. Todėl ir sėdžiu, žiūriu pro langą į vėjo kvėpavimą medžio šakose ir verkiu, nes pati bijau kvėpuoti. Tarsi taupant kvėpavimą būtų įmanoma sutaupyti laiko. Vėjui nereikia taupyti - jis begalinis.
Šioje vietoje visai tiktų Obtest "Paskutinė akimirka" dainos žodžia, tai juos čia ir paliksiu...
AtsakytiPanaikinti"...Mūsų laiką užpustė žiema
Ledo rūmais virto miškai
Kas pažadins iš miego ir ugnį įkurs
Kai sugaus pranašysčių ragai?...
...Kas nespėjo pabusti aušroj
Ugnyje praregės pirmąkart
Ką pamato akis išsiilgus tiesos
Ką lupos nori ištart?...
Kiekviena akimirka, tartum paskutinė
Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus,
Liko tik širdis viena išdegintoj krūtinėj,
Plaka tiktai būgnai vėl į kovą kviečia mus!
...Mūsų laukia kažkas tolumoj
Tai ne žmonės ir ne žirgai
Tai šešėliais pavirtę, juodai nusidažę
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar išdrįstum į prarają šokt?
Ar pakeltum akis į mane?
Savo gyvybę iškeistum į tai,
Ką troškai žinot visada?...
Ar tai teisybė?...
Ar tai vienatvė?...
Ar tai tikrovė?...
....Ar tai laisvė?...
...Mūsų pėdos - laiko ženklai
Tai tik dulkės ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukęs atgal
Saulę ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapių vėjais pavirsta naktis
Tai mūsų mirties valanda...
Kiekviena akimirka galbūt paskutinė,
Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus
Viskas ką turi - tiktai širdis tavoj krūtinėj
Viskas ką žinojai iki šiandien - nesvarbu..."
- tantu daisu -
Kartais bandome apgauti gyvenimą. Atimti daugiau, nei reikia mums. Bet ar tikrai tai verta daryti? Ir kai sakai, kad kai sekundės, kurios yra prarandamos IŠKVĖPIMUI - ĮKVĖPIMUI neprabėga veltui. Tuo metu Tu koncentruojiesi, Tu atrandi netokių reikšmingų tiklų, Tu įkvepi pilnatvės, kuri atsiranda kartu su apybrėžtumu. Kiekvienas iškvėpimas apvalo nuo blogų minčių. Ir laiko nereikia skaičiuoti, jo Tau duota tiek, kad užtektų pamatyti koks yra džiugus gyvenimas ir kiek yra daug plačiai atvertų širdžių. Manau Tu tai puikiai žinai...
AtsakytiPanaikintiPatariu paskaityti I. D. Yalom knygą ''žiūrėti į saulę''. Įdomiai rašo apie mirtį, mirties baimę. Psichologiniu, gal ir filosofiniu požiūriu.
AtsakytiPanaikinti