o aš visai ne iš šito gyvenimo

Jos kalbėjo, kad prieš kelionę būtinai turėjo nusilakuoti nagus. O aš tik žiūrėjau pro langą ir galvojau, kad pievoj lapių šiandien nematyt. Viena pasakojo, kad nagus nepriekaištingai nusilakuoti galima netgi vairuojant. O aš tik žiūrėjau pro langą ir mačiau, kaip miškais jau ateina ruduo. Jos vis diskutavo, kad štai vienos nagų lako spalva nedera prie suknelės, kitos prie akių, trečios lakas jau pradėjo byrėti, - kaip jai negėda. O aš tik žiūrėjau pro langą. Gniaužiau kumščius. Sukau šalin veidą. Mano pirštuose - tik gelstantys ir raustantys miškai. Mano akyse - tik pasislėpusios lapės. Mano širdy - tik mirę zuikiai. Per savo ryškius nagus jos nepamatys dar vieno gražaus rudens.
- O tu kokia spalva dažai?
- O kokios būna?
Taip. Aš visai ne iš šito pasaulio. Aš visai ne iš šito gyvenimo. Aš iš ten, kur visi mirę zuikiai ir lieka zuikiais.                              

                                           Gintautas Dabrišius

                                                      Kaip surasti triušiuką,
                                                      kurį vakar mačiau

                                                      Reikia atsistoti po medžiu
                                                      Ir garsiai šaukti:
                                                      Triušiuk,
                                                      Aš žinau kur tu!
                                                      Svarbiausia nepažiūrėti aukštyn.


                                                      Zuikis - toks buvo milžinas

                                                      Kadais,
                                                      Norėdamas ištarti zuikio vardą,
                                                      Pirmiau įlisdavau į krūmus.

                                                      O po to ant popieriaus
                                                      Parašęs žodį - zuikis,
                                                      Sviesdavau šalin pieštuką
                                                      Ir keturiomis atsistojęs
                                                      Peršokdavau stalą -
                                                      Kad būt tikrai teisybė,
                                                      Ką parašiau.

                                                      Pieštukas nuneša toli:
                                                      Jeigu šitam sakiny nerasite
                                                      To, kas zuikį daro zuikiu,
                                                      Ieškokite toliau - kitoj eilutėj.

Nuotraukos - absoliučiai išprotėjusių Fotogenijų. Aš juos labai myliu. Ne tik už zuikius ir kitus herojus.

Gerais dalykais dalintis gera!!

Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas - kaip gera dovanoti dovanas draugams! Kai net neįsivaizduoji, o jau tikrai žinai apdovanotojo džiaugsmo svorį ir šypsenos ilgį. Kartais gera iki pat debesų! :) Hmm, bet kiekvieną dieną pats negali dovanoti, tada smagu pasidalinti žinia, kad kažkas kitas dovanoja. O kas jeigu žinia pasidalinsi su draugu ir jis - būtent jis - laimės? Tad dalinuosi žinia apie tokį gerą gerą dalyką, kur ir kaip galima gauti labai gerų dovanų. :)
Kai vasara nelepina, palepinti nusprendė Rūdninkų knygynas. Išskirtinė vieta Vilniaus senamiestyje, kur stalai lūžta nuo žurnalų iš Europos gausos. Įvairių įvairiausių: mados, meno, muzikos, architektūros, dizaino, interjero, fotografijos, informacinių technologijų, sporto, kulinarijos ir t..t... temomis. Kitur jų Vilniuj net nebandykit ieškoti - nerasit! :) Be to, šis knygynas pirmasis pradžiugino visiškai naujomis vinilinėmis plokštelėmis. Taigi Rūdninkų knygynas skelbia konkursą ir dovanoja vinilinę plokštelę, knygą ir žurnalą. Vienui vienintelė sąlyga - tereikia prie nuotraukos, kuri iliustruoja norimą gauti dovaną, spausti patinka ir pasidalinti ja su savo draugais. Detalesnę informaciją rasite užėję į nuorodą:

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10151016000589415.450604.52351584414&type=1

O aš ta proga, kad buvau šiam konkursui skirtos fotosesijos veidas, leidžiu sau pasidalinti keliomis kitomis nepanaudotomis nuotraukomis.

Knyginė fotosesija. 

Tadaaam!!! :)

Ir galiausiai pagiriamasis žodis fotografams - nuostabiems, su išdykusiom ugnelėm akyse, garsiausiai kvatojantiems, lengvai išprotėjusiems Fotogenijams, kuriuos aš vis labiau ir labiau įsimyliu. :) Juos galite aplankyti ir akis paganyti štai čia: 

https://www.facebook.com/pages/Fotogenijai/138544999594322

Pasirodo, šiandien be poezijos.