Rodomi pranešimai su žymėmis Kitos knygos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kitos knygos. Rodyti visus pranešimus
2013 m. vasario 25 d., pirmadienis
2013m. Vilniaus knygų mugės pirkiniai
Ir vaizdais, ne tik žodžiais, galima pasakyti daug. O šios dienos vaizdai - knygų mugės pirkiniai. Jė! :)
Kaip visuomet, negaliu nesustoti po "Nieko rimto" stogeliu. Čia visuomet spalvomis ir tikriausiomis tiesomis aprūpinu visus manyje klegančius vaikus:
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos stende dažniausiai į mano namus ir gyvenimus pasiprašo poezija. Knyga be užrašo ant nugarėlės - D. Kajoko "Kurčiam asiliukui". Aštuonios knygos iš šių - su autografais. :)
Labai jau įvairūs pirkiniai iš "Tyto Albos" knygų mugės namelio! Tiesą pasakius, Ališankos kol kas neplanavau pirkti, bet tądien kaip tik buvo jo gimtadienis, tai ta proga.... :) Keturios knygos - su autografais.
Po vieną knygą iš leidyklų "Garnelis", "Kitos knygos", "Vaga", "Versus Aureus" ir "Baltos lankos" (trys su autografais):
Visa kita gvelbiau visiems iš panosės bukinistų salėje:
"Fokusininko dramblį" jau skaičiau, bet mane taip pakerėjo tas lengvas magijos ir egzistencinių klausimų dvelksmas knygoje, kad skaitydama ir žavėjausi, ir graudenausi, taip kad tikrai noriu šitą knygą turėti. Labai džiaugiuosi "Nilso kelionėmis". Labai ilgai ieškojau šios knygos savo bibliotekai. Ir še tau - kiek apipaišyta, bet ji jau mano! :)
Tikiu, kad įdomu ir tos plonytės, kiek aptrintos senučiukės knygelės, kurioms jaučiu silpnybę. Dažnai lakstau Vilniuje po senų knygų knygynus ieškodama būtent tokių - dėl iliustracijų, dėl nostalgijos ir dar dėl bala žino ko. :) Kelis viršelius parodau:
Tai tiek gėrio. Tikrai žinau, kad iki kitos mugės visų perskaityti nespėsiu (nes gi turiu ir daugiau dar eilėj laukiančių). Bet visiems bambantiems ir pavydintiems, kad kažkas perka daugiau negu perskaito, visada turiu atsakymą - rūpinuosi šviesia senatve!
Būkit laimingi! Greit pavasaris! Knygų puslapius šlaminsim ir lauke! :)
žymės:
Baltos lankos,
Garnelis,
Kitos knygos,
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,
Nieko rimto,
Tyto Alba,
Vaga,
Versus Aureus,
Vilniaus knygų mugė 2013
2013 m. sausio 4 d., penktadienis
Marjane Satrapi "Persepolis": niekada neužmiršk, kas tu esi!
Marjane Satrapi "Persepolis" (Kitos knygos, 2011) - turbūt jau daugelio vartyta, skaityta ir aptarta. Bet tikiuosi, dar ne visų. Tokiu atveju bent ne veltui čia rašau, keliu nuotraukas ir bandau įkalbėti susirasti šią knygą. Visko čia rasit: ir istorijos (turiu omeny tą "vadovėlinę", kurią visi privalom žinoti), ir juokų, ir gyvenimiškos paprasto žmogaus išminties. Ką jau kalbėt apie tai, kad tai ne tik papasakota istorija, bet dar ir nupiešta. Taip, tai komiksas.
Irane gimusi mergaitė Marži pasakoja lyg ir savo gyvenimo istoriją, bet kartu taip papasakojama ir jos šalies istorija. 1979 metų revoliucija šalyje, Irano - Irako karas, nelygiateisė moters padėtis visuomenėje. Ypač įdomu ir kiek neįprasta, kad apie visas šias politines peripetijas pasakoja dešimties metų mergaitė, vėliau jau paaugusi. Ir dar taip aistringai norinti dalyvauti šalies įvykiuose.
Kita knygos tema - emigracija. Marži tėvai, norėdami dukrą paslėpti nuo karo, išsiuntė mokytis į Vieną. Tiesa, Marži teko laimė gimti nepaprastoje šeimoje. Turint omeny, kad tai Iranas, jos tėvai buvo tikri pasauliečiai. Jie ne tik kad nieko nedrausdavo, bet dar ir skatindavo būti laisvai ir už save kovoti. Emigracijoje Marži teko patirti (kaip jai pačiai tuo metu atrodė) ne mažiau baisesnių dalykų už sproginėjančias bombas virš galvos - kultūrinį nepripažinimą, narkotikus, badą, valkatavimą... Skaitant buvo sunku suvokti, kad tiek visko daug gali įvykti vieno jauno žmogaus gyvenime. Ir kaip tiek visko patyrus galutinai nepalūžti? Nes Marži nepalūžo. Nuo pat pirmų knygos puslapių Marži pasirodžiusi kaip maištininkė, kovotoja, atrado tiesą, kad "vienintelis būdas atlaikyti nepakeliamus dalykus - iš to juoktis". Taigi ši novelė - dar ir su gera doze humoro.
Ši mergaitė, Marži, yra pati knygos autorė. Ir tai, ką patyrė Marži knygoje, iš tiesų buvo patirta gyvenime. Ir jos gyvenimo istorija taip susiklostė tik todėl, kad taip klostėsi šalies istorija. Jai, šalies istorijai, ir skirta ši knyga: "Atleisti galima, bet pamiršti nevalia".
2007 metais pagal knygą pastatytas animacinis filmas (rež. Vincent Paronnaud, Marjane Satrapi), kuris taip pat puikus. Bet lyginant su knyga, man pasirodė, per skubotas, kai kurie faktai praleisti, nutylėti. Man norisi, kad tai, ką aš sužinojau perskaičiusi knygą, sužinotų ir tie, kurie žiūrės tik filmą. Geriau ne tik žiūrėkit - ir skaitykit! :)
Kadangi tai grafinė novelė, tai ir cituoju vaizdais. Jie tikrai iškalbingesni už mane.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)















