Beveik savaitę man niekaip iš galvos neiškrenta vienas matytas nutikimas: norėdamas nuraminti verkiantį kokių dvejų metų vaikutį tėvas, net raudonas iš įsiūčio, talžo jį per užpakaliuką, kol šis pradeda tiesiog rėkti. Mama prie šono patenkinta tyli. Abiejų išorė padori, bet kaip supuvę viduj, baisu net pagalvoti. Bet baisiau dėl vaikučio. Jei jis gauna lupt tik dėl to, kad verkia, nes visi maži vaikai verkia, kas bus, kai netyčia išpils sriubą iš dubenėlio, nupieš debesėlį ant sienos ir prikrės daugybę kitokių šunybių bandydamas pažinti pasaulį?...
O aš naiviai tikėjau, kad laikai pasikeitė ir sovietiniai auklėjimo metodai išnyko.
Tebūnie pirmadienio išmintis tokia:
Neužgauk mažo, nes jame didelį užmuši! (Pranas Mašiotas)
