Kiekvienas vaikas turi savo mėnulį,
su delčia ir pilnatim,
kad sulaužytų jį ir gailėtųs,
grįždamas praeitin –,
kad išsaugotų jį ir gėrėtųs savim,
atsigrįždamas.
su delčia ir pilnatim,
kad sulaužytų jį ir gailėtųs,
grįždamas praeitin –,
kad išsaugotų jį ir gėrėtųs savim,
atsigrįždamas.
Kiekvienas vaikas turi savo mėnulį,
dylantį, augantį tarp sapnų –
tik mano vaiko mėnuo nuskendo,
su pirmuoju šauksmu,
senolių upėj, užkeiktu lobiu...
Rankom supyliau pylimą,
prisišaukiau nuo marių žvejus –
ir trūko tinklai.
Greiti ratilai uždengė gelmę...
Surinkau visus brolelius,
pasakų užburtus ėriukus,
jie gėrė, gėrė sudrumstą vandenį,
ir užspringo juo –
dylantį, augantį tarp sapnų –
tik mano vaiko mėnuo nuskendo,
su pirmuoju šauksmu,
senolių upėj, užkeiktu lobiu...
Rankom supyliau pylimą,
prisišaukiau nuo marių žvejus –
ir trūko tinklai.
Greiti ratilai uždengė gelmę...
Surinkau visus brolelius,
pasakų užburtus ėriukus,
jie gėrė, gėrė sudrumstą vandenį,
ir užspringo juo –
Mano vaiko mėnuo
žėri, nuskendęs užkeiktu lobiu
senolių upės dugne...
Dabar gailimės mudu abu
kitų sulaužytų delčių –
dabar gėrimės mudu abu
išsaugotom pilnatim kitų,
eidami Mėnulio gatve,
kur saulėgrąžos žydi ir žydi,
pasąmonėj, po vandeniu, po žeme –
žėri, nuskendęs užkeiktu lobiu
senolių upės dugne...
Dabar gailimės mudu abu
kitų sulaužytų delčių –
dabar gėrimės mudu abu
išsaugotom pilnatim kitų,
eidami Mėnulio gatve,
kur saulėgrąžos žydi ir žydi,
pasąmonėj, po vandeniu, po žeme –
(Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė), 1927 07 05 - 2013 01 17)
šiandien pamačiau delfi antraštę troleibuso ekrane, kad ji mirė. atsimenu, kad mokyklos vadovėliuose jos slapyvardis visad patraukdavo dėmesį. bet gaila, kad tik tiek apie ją težinau.
AtsakytiPanaikinti