viskas prasidėjo nuo kibinų ir baigėsi Salomėjos Nėries deklamavimu į ausį

Šiandien taip užsimaniau kibinų... O jeigu jau kibinų - tai tik į Trakus! Ir Trakų žiemą dar niekada nemačiau... 

Oj! Tuštuma, tyluma, ramuma, viskas tik tavo ir tau... ir pats tampi sau... 

Dienos rūbo šaltumas, laukų patalų baltumas šnabždėjo, deklamavo man į ausį...

Taip ir buvo! Tikrai!

                                                       Salomėja Nėris

                                                        Senelės pasaka

                                                  Apšerkšniję mūsų žiemos –
                                                  balta balta, kur dairais.
                                                  Ilgas pasakas mažiemus seka 
                                                  pirkioj vakarais.
                                                  Apie klaidžią sniego pūgą,
                                                  saulės nukirptas kasas,
                                                  apie žąsiną moliūgą, 
                                                  kurs išskrido į dausas.
                                                  Apie vilką, baltą mešką,
                                                  burtus, išdaigas velnių,
                                                  apie vandenis, kur teška
                                                  iš sidabro šulinių.
                                                  Apie trečią brolį Joną –
                                                  koks jis raitelis puikus,
                                                  apie Eglę – žalčio žmoną,
                                                  medžiais paverstus vaikus.
                                                  Kaip našlaitė nusiminus
                                                  grįžo tuščiomis atgal...
                                                  Brenda pušys per pusnynus
                                                  ir išbris niekaip negal.
                                                  Pusnynuos nykštukai miega,
                                                  aukso žuvys po ledu.
                                                  Bėga  ragana per sniegą,
                                                  nepalikdama pėdų.
                                                  Našlaitėlė gero būdo, 
                                                  o jos  pamotė pikta...
                                                  Bet senelė užusnūdo 
                                                  ir jos pasaka baigta.